atlikuolis

atlikuõlis, -ė smob. (2) 1. BŽ340 kas atsilikęs nuo kitų, atsilikėlis: Mes, atlikuõliai, vejamės vejamės kitus ir vis nepasivejam Kp. 2. vienas likęs, pasilikėlis: Toks atlikuõlis (niekam vertas, pasenęs) dar jauną žmoną gavo Up. Atlikuõlis (nereikalingas) žmogus Šv.